Vieniša moteris vis dar skaudžiai išgyvenanti dėl nesenai įvykusių skyrybų, bando sugrįžti ,,į gyvenimą'' ir išsigydyti sielos žaizdas. Ji, išklausiusi psichologo patarimą, pradeda taikyti savo kasdienybėje naują 10 minučių ,,žaidimą''. Viso to esmė - visą mėnesį per dieną ne mažiau nei 10 minučių daryti tai, ko lig šiol ne esi daręs.
Žaidimas prasideda - moteris kasdiena vis kitaip leidžia savo 10 minučių - nuo nagų lakavimo iki viešo dainavimo... Mėnesio dienos slenka, o ji kasdiena vis turi užduotį - ,,ką čia paveikti 10 minučių šiandiena''.
Knyga skaitosi lengvai, ji vos 200 psl. Tačiau jei vertinčiau knygą tik kaip romaną - tai sakyčiau, lengvas paviršutiniškas romanas, apie subrendusią tik pagal amžių moterį, kuriai trūksta vidinio orumo, bei tuščią ir nežinančią ir neapsisprendžiančią ko nori iš gyvenimo. Jei pažvelgčiau į knygą kaip į kažką motyvuojančio, tai vertinimas visai būtų prastas. Nes ką gyvenime gali pakeisti rausvai nulakuoti nagai? Na taip, sutinku, reikia tobulėti po truputį. Kelionė per gyvenimą juk prasideda nuo nereikšmingo pirmo žingsnio, tačiau... Niekur tas jos ,,10 minučių nenuvedė toliau, nei būtų nuėjusi pati ir be 10 minučių...
Mano vertinimas 1/3
Anotacija
Romanas „Dešimt minučių“ – daug daugiau nei tik papasakota istorija. Tai terapija paliktoms žmonoms, nusivylusioms merginoms, dėl geresnio darbo kovojančioms moterims, sutrikusioms vienišėms ir apskritai – mums visoms, tam tikru metu sušunkančioms: daugiau nebegaliu!
Laimingas Kjaros gyvenimas vieną dieną subyra į šipulius: to, kas buvo svarbiausia ir dėl ko vertėjo gyventi, nebeliko. Kad Kjara išsikapstytų iš kasdienio liūdesio ir gilios sumaišties, psichologė jai pasiūlo išmėginti Rudolfo Štainerio žaidimą.
Kjara suvokia neturinti ko prarasti – tad kodėl nepamėginus? Kiekvieną dieną bent dešimt minučių reikės veikti kažką naujo, niekada nedaryto. Visą mėnesį.
Tragikomiškų situacijų ir gilių įžvalgų gausus Chiaros Gamberale romanas „Dešimt minučių“ kalba apie pokyčių baimę ir jų būtinumą. O svarbiausia, įrodo, kad net po didelių sukrėtimų įmanoma atsitiesti – neskubant, minutė po minutės.
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą