2016-11-10

Gediminas Stanišauskas „Laikrodininkas“

Trys tokie skirtingi tiek amžiumi tiek vidiniu pasauliu vyrai ir dar skirtingesnės jų gyvenimo istorijos meistriškai persipina kūrinyje.
Kiekvienas iš jų pasakoja savo meilės istoriją, kuri yra unikali ir verta papasakoti.
Visi nepaprastai įsimylėję ir žinantys kokia meilės kaina.
Karimas - musulmonas, dėl meilės Lietuvoje sutiktai moteriai, pasirengęs išsižadėti visko kas jam brangu, net Alacho.
Pagrindinis herojus - kurio lūpomis kalba kūrinys blaškosi tarp dviejų moterų - žmonos Gerdos ir interne surastos Beatos. Jis pasirengęs nubraukti praeityje su žmona patyrtas laimingas akimirkas pulti į naujos meilės glėbį.  
Ir senasis Laikrodininkas, kuriam laikas tarsi sustojęs ties antrojo pasaulinio karo metais, nes šiuo laikotarpis jam buvo pats laimingiausias gyvenime. Jo lūpomis kalba išmintis, bet ir jis vis dar tiki meile ir viliasi, kad tas laikas dar grįš.
 Knyga išsiskiria iš kitų kūrinių savo ramumu, skaitant laikas pradeda bėgti tikrai lėčiau, gal dėl to kaltas smulkus kūrinio šriftas ir norint perskaityti puslapį užtrunki daug ilgiau, o gal aprašomos situacijos taip ramiai tekėdamos lėtina skaitymą. Juk ir autorius ,,Laikrodininką'' rašė labai ilgai - net šešis metus.
Tikrai meistriškas kūrinys, turtingas vaizdinga kalba ir atskiro dėmesio vertomis citatomis apie meilę ir gyvenimą. Prieš kiekvieną skyrių yra romantiškos jautrios miniatiūros, kurios kūriniui suteikia tarsi vidinio spindėjimo.
Skambanti muzika, Kauno vaizdai šių visų vyrų susipynusią istoriją daro labai romantišką, ir tik užvertus paskutinį puslapį susimąstai, kad vis gi liko neatsakyta keletas klausimų.
Nesupratau kodėl ši knyga anonsuojama kaip trileris, man tai lyrinė kiek kitokia meilės istorija.
Mano vertinimas 3/3
Patikusios citatos
Kaip vis dėl to žmogų pakeičia vienas nedidelis pokalbis telefonu, ta mažytė kibirkštėlė vilties, kartais nuplėšianti tamsos užuolaidą, už kurios pasirodo saulė, nors kito akimis žvelgiant, tai - viso labo nieko nereiškianti smulkmena. Ir vis dėlto kiek daug priklauso nuo mūsų tikėjimo!

Juk vyras ir moteris sukurti mylėti, o ne draugauti.

Ne vieną kartą gyvenime bus taip, kai tau brangus žmogus elgsis visiškai nesuprantamai. Tokių poelgių nereikia priimti kaip kažko neįprasto, o atvirkščiai. Tokiais momentais mes tampame patys savimi, nusiimdami kaukes, kurias užsidedame prabudę o jas netyčia nusimetę pagaliau suvokiame, kokie esame iš tikrųjų.

Meilė, ieškodama savo antrosios dalies, gali nukeliauti į tamsiausius tunelius, įkopti į aukščiausius kalnus ir pasiekti tolimiausius kraštus. Bet yra viena išlyga, meilė turi būti abipusė, nes viena sau, net maldaudama Dievo, ji neperbris mažiausio upeliūkščio, blaškysis, ir niekas į ją nekreips dėmesio. Tokiai meilei kiekviena minutė virsta valandomis, valanda - paromis, o dienos - metais. Tai koks gi skirtumas?
Jokio, nes vis tiek tai bus ta pati meilė.
Kiekvienam žmogui šioje žemėje yra skirtas tam tikras laikas. Tu skaičiuoji savo laiką, o aš turiu savąjį, - pasakė ji. - Jeigu kartais mano laikas baigtųsi greičiau, tuomet tu naktimis žiūrėk į žvaigždes ir ten pamatysi mano šypseną.

Visų mūsų kelyje pasitaiko įvairių kliūčių. kartais jos būna neįveikiamos, bet dažniausiai tos kliūtys būna tik mūsų galvose. Atsimink, kad nėra neįveikiamų kliūčių, ir jau anksčiau tau esu sakęs, kad šiame gyvenime nusipelnei visa ko geriausia. Visko, ką tik tau gali duoti pasaulis. Tačiau atmink, kad su tomis galimybėmis, reikia turėti ir atsakomybės. Galbūt tik neatsakingai pasielgę, vėliau mes suprantame, kad padarėme klaidą, o už kiekvieną klaidą teks anksčiau ar vėliau sumokėti. Vienokia ar kitokia forma.

Praeitį reikia branginti, kad suvoktum laiko galybę.

Anotacija
Žurnalistas gauna paslaptingą laišką, kuriame užduodamas vienintelis klausimas. Siekdamas sužinoti atsakymą, jis virtualioje erdvėje užmezga pažintį su charizmatiškąja Berta. Juk santykiai namuose vis vien pašliję. Veiksmas įgyja pagreitį, kai žurnalistas tampa sąmokslo Europoje liudininku. Vidinių prieštaravimų kamuojamas pagrindinis herojus mėgina nuslopinti jausmus Bertai, bet ar jam pavyks?
Skaitytojas virtuoziškai perkeliamas tai į tarpukario Kauną, tai sugrąžinamas atgal į šiuos laikus. Kūrinyje svarstoma, ar įmanoma kontroliuoti virtualų gyvenimą ir kas jį iš tiesų valdo? Gal pasaulis tik atsidūręs ant kažkieno kortų stalo ir vienintelė galimybė iš jo ištrūkti, tai praverti laikrodžių taisyklos duris, kur skamba Al Bowlly dainos, o visus atsakymus žino geraširdis senis, sugebantis taisyti ne tik laikrodžius.
Autorius tris siužetines linijas meistriškai apjungia į vientisą, romantišką istoriją, rašytą net šešerius metus.

Komentarų nėra :